Lankytinos vietos

Jau ketvirtus metus „Tundros“ miglos pakyla virš ypatingu grožiu pasižyminčių Zarasų rajono ežerų. Bet ar nutuoki, kokios įdomios aplinkinės vietovės? Žmonės čia nuo seno myli gamtą (1, 2, 7, 8, 9, 10), moka linksmintis (3) ir turi energijos (4, 5, 6). Aplankyk ir įvertink vietas, kuriomis rajono gyventojai tikrai didžiuojasi.

Dusetų skulptūrų parkas

2006 m. pradėjus Sartų ežero pakrantės renovacijos darbus, dusetiškiams kilo skulptūrų parko idėja. 2008 m. žodis tapo kūnu ir pakrantėje įkurtoje poilsio zonoje išdygo nedidelė, bet fantazija nesiskundžiančių kūrėjų darbus puikiai talpinanti lauko skulptūrų ekspozicija. Pasivaikščiojmas jame padės pasitikrinti savo suvokimo ribas – suskaičiuok, kiek skulptūrų supratai, ir grįžęs į „Tundrą“ visiems pasigirk:)

Adresas: K. Būgos gatvė, Dusetos, prie Dusetų seniūnijos pastato (K. Būgos g. 31a, Dusetos)

Ievos žvėrynas

Būna, kad po vakarėlio nesijauti žmogumi. Apsilankymas „Ievos žvėryne“ gali padėti atskirti, kur jau žvėris, o kur dar ne. Kokių tik raguočių ten nepamatysi – nuo 2001 m. jų kompanija tik augo ir darėsi vis įvairesnė. Antai sužinosite, kad taurieji būna ne tik gėrimai, bet ir elniai, muflonų jau niekada nebesumaišysite su masonais, galėsite sakyti, jog pažįstate ne vieną danielių ir nebesijuoksite išgirdę sakant „elnias-eglė“, nes jau išmanysite, kad Tolimuosiuose Rytuose taip vadina dėmėtuosius elnius. Visapusiškai lavinantis pažintinis žvėryno poveikis bus juntamas dar ne vieną dieną:)

Adresas: Šlapių kaimas, Dusetų seniūnija

Dėl apsilankymo žvėryne būtina susitarti iš anksto tel. 8-686 32552

Ramūno Čižo alaus darykla ir senovinių alaus gamybos įrankių ekspozicija

Kulinariniu paveldu pripažintas R. Čižo alus – tai bokale tyvuliuojančios aukštaitiškos aludarystės tradicijos ir paslaptys. Ar žinote, kaip alų prie Sartų gamino anksčiau? Kokį kelią nueidavo javas, kad taptų alumi? Apie tai mielai papasakos Zarasų rajone gerai žinomas  aludaris R. Čižas, kuris netoli Dusetų įkūrė alaus daryklą ir ne vieną gomurį paglosčiusį gėrimą gamina pagal nuo 1863-ų m. tobulinamą receptą. „Čižo alų“ iš kitų alaus rūšių skiria ir tai, kad jo rūgimo metu dedama ne cukraus, o aludario prižiūrimų savų biči(uli)ų medus, užsitikrinantis išskirtinę šio alaus kokybę.

Alaus gamybos įrankių ekspozicija – dar viena Dusetų krašto aludario stichija: su nuoširdžia meile ir entuziazmu jis papasakos apie savo protėvių patirtį gaminant aukštaitišką alų.

Adresas: Dusetų vienkiemis, Dusetų seniūnija

Vencavų vėjo malūnas

Vėjai – dalykas labai funkcionalus. Kas juos šneka, kas juose plaikstosi, kam jie palapinę nunešt kėsinasi. O iš prigimimo ekologiški protėviai vėją ir pasikinkyt sugebėdavo. Šitokios išmonės pavyzdys stovi Vencavuose, apie kurių pavadinimo kilmę legendos sklando – neva tai meilės deivės Veneros garbei taip pakrikštyta. Tikri vėjai... sukdavo 1937 m. pastatyto malūno sparnus, kol šie, plunksnas išmėtę, pamažu sustojo 1956 m. 1980 m. malūnas buvo restauruotas ir iki šiol mielai laukia visų, mėgstančių vėjus. Aplankysi?

Adresas: Vencavų kaimas, Dusetų seniūnija

Antalieptės hidroelektrinė

Antalieptės HE – istorijos ir technikos paveldo objektas, įsikūręs buvusio Gaidelių dvaro teritorijoje, bet jį apžiūrėti įdomu bus ne tik techno gerbėjams. Nuo 1937 m. vystyta vandens jėgainės idėja po ilgų paruošiamųjų darbų įgyvendinta tik 1961 m. baigus Antalieptės HE statybos darbus. Susidariusi hidroelektrinės užtvanka pakoregavo ir Antalieptės kraštovaizdį – vanduo užliejo 800 ha plotą, sujungė net 26 ežerus ir taip suformavo Antalieptės marias, kurios suteiks puikų poilsį visiems, norintiems pasiturkšti plačiau nei Duburio varlinyke:)

Adresas: Antalieptės k., Antalieptės sen.

Energetikos muziejus

Muziejuje eksponuojamos rankomis sukurtos grūdų malimo akmeninės girnos, gausi seniausių žibalinių lempų ir lauko žibintų kolekcija, patys pirmieji elektros prietaisai, pristatoma ir Antalieptės HE statybos istorija bei Rytų Aukštaitijos elektrifikacijos schema. Energijos po festivalio čia gal ir nepasisemsite, bet tikrai sužinosite, kaip protėviai gebėjo jos pasigaminti – akmeninis Tiltiškių vandens malūnas, saugiai įsikūręs ant Šventosios kranto, liudija ilgą Zarasų krašto kelią iš tamsos į šviesą.

Adresas: Tiltiškių kaimas, Salako seniūnija

Stelmužės ąžuolas

Kiek tiksliai metų skaičiuoja Stelmužės ąžuolas, negali pasakyti niekas. Teorijų apstu – vieni jam priskaičiuoja 1500 metų, kiti linkę manyti, kad milžinas pradėjęs augti dar prieš mūsų erą, vieni jį didingai tituluoja seniausiu Europos ąžuolu, kiti kukliau vadina jį vienu seniausių. Klausimų nekyla tik dėl to, kad tai ypatingas gyvosios gamtos paminklas, kadaise teikęs pavėsį senovės lietuvių kariams, šalimais glaudęs pagoniškąjį aukurą, ant kurio kriviai aukodavę Perkūnui ožius ir kitas gėrybes.

Nors ąžuolas vis dar atrodo didingai ir kiekvieną pavasarį sužaliuoja, dalis šakų jau nudžiuvę, kitas išlaužė vėtros. Specialistai žada – rūpestinga senolio priežiūra ir tvarkymas turėtų užtikrinti, kad medis galiūnas žaliuotų ir džiugintų akį dar ne vieną dešimtmetį. Tačiau aplankyti jį juk niekada ne per anksti:) Iškėlęs savo šakas į dvidešimt trijų metrų aukštį, Stelmužės ąžuolas laukia tavęs. Jau labai labai labai ilgai...

Adresas: Stelmužės kaimas, Imbrado seniūnija

Lygumų (velnio) akmuo

Puntuko brolis Lygumų akmuo (dar vadinamas Velnio akmeniu) – reliktas iš tų laikų, kai velniai, rodos, nieko kito ir neveikdavo, tik akmenis po Lietuvą mėtydavo (matyt todėl anais laikais ir blogio mažiau būta – užsiėmę kraštovaizdžio dizainu raguočiai buvo). Apie akmens matmenis tikslių duomenų nėra – netirtas archeologų, didžiąją savo dalį slepiantis žemėje ir apsisiautęs medžiais, Lygumų akmuo galbūt net ir didesnis už garsųįj savo brolį, tačiau to patvirtinti kol kas neįmanoma. Visgi, sklando pasakojimai, kad ant šio galiūno sutilpdavo 30 medžiotojų, čia susirinkdavusių reikalų aptarti. Įdomu, kiek ant Lygumų akmens sutilptų reiverių?

Adresas: Stelmužės kaimas, Imbrado seniūnija

Sartų žirgynas

Sartų ežeras seniai garsėja žirgų lenktynėmis ant ledo, bet ar žinojai, kad jo pakrantėje, Didžiadvario kaime, įsikūręs ir Sartų žirgynas, auginantis ristūnus lenktynėms? Ristūnų žirgų veislinė banda 1967 m. kuriant žirgyną buvo sukomplektuota š Chrenovo žirgyno atvežtais (bet nechrenovais!)  Orlovų (bet ne alinų) veislės žirgais, iš kitų Rusijos žirgynų įsivežta ir rusų ristūnų. Vėliau  žirgyne pradėti auginti ir stambieji žemaitukai, pasak kai kurių teorijų, Žalgirio mūšyje lietuvius į pergalę vedę. O visai neseniai, nuo 2002 m., pradėti veisti ir auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai. Nuo žirgyno įkūrimo pradžios respublikinėse lenktynėse iškovota per 140 prizų. Aplankyk žirgyną ir sužinok, ką hipodromų ereliai veikia, kai ištirpsta Sartų ledas.

Adresas: Didžiadvario kaimas, Dusetų seniūnija. Dėl lankymosi žirgyne būtina susitarti iš anksto tel. 8 385 56867 ir 8 385 56505.

Šavašos pažintinis takas

Nežinai, kas yra Šavaša? Tuomet tau tikrai reikia prakulniuoti 1,5 km ilgio pirmuoju geologiniu taku Lietuvoje. Takas įrengtas Gražutės regioninio parko teritorijoje, Šavašos kraštovaizdžio draustinyje, palei Šavašos upę, kurį įteka į Šventosios senvagę šalia Antalieptės. Norėdami apsilankyti jame, atvažiavę nuo Daugailių (Utenos rajonas) į Antalieptę, prieš pat tiltą per Šventosios upę sukite į dešinę. Kildami palei Šventąją į kalną, išvysite Antalieptės panoramą, o jeigu važiuosite toliau – kairėje kelio pusėje Lūžų piliakalnį. Štai čia ir teka tikrų tikriausia kalnų upė Šavaša. Pažintiniame take teks įveikti 7 stoteles: Bebrynės stotelė supažindins su aštriadančiais miško graužikais (miškas jiems turbūt nepadėkos); Kertinės miško buveinės stotelė pristatys biologinę apylinkių įvairovę, retas ir nykstančias rūšis; Lūžų miško stotelėje galėsite pasigrožėti pačiais įvairiausiais medžiais; Petrografinėje stotelėje sužinosite daugiau apie uolienų kilmę ir paplitimą bei pasigrožėsite Lūžų mitologiniu akmeniu – XVI a. stovėjusios senovės lietuvių šventyklos liekana; Geomorfologinė stotelė, įkurta 8 m aukščio upės šlaito viršuje, supažindins su mokslu, tiriančiu Žemės paviršiaus formas, jų kilmę ir raidą; Fliuvialinė stotelė papasakos apie graužiamąją ir kaupiamąją upių veiklą; paskutinė stotelė – skirta papasakoti Kaip atsirado akmenys (kiekvienas stouneris privalo tai išmanyti).

Adresas: Dėl išsamios informacijos ar vadovo paslaugų keliaujant taku kreiptis į Gražutės regioninio parko direkciją tel. 8 385  59426, mob. tel. 8 682 33041, el. p. parkas@grazute.lt