Kartu su vasariška þaluma iš poþeminës karalystës saulën bokštais vël stiebiasi paslaptingos „Tundros“ pilys. Lyg gyvas sutvërimas augina savo tvirtas sienas, làstelë po làstelës lipdo menes ir slaptus kambarius, vijokliais apraizgo nusidriekianèius koridorius. Vis greièiau nokindamos savo paslaptis ir viliodamos rûmø labirintuose aidinèiais muzikos garsais, „Tundros“ pilys šiemet atsiplešia nuo þemës ir palieka Àþuolynæ. Liepos ketvirtàjà jos áleis šaknis ir trims dienoms bei naktims savo bokštus iškels naujuose nuostabios gamtos apsuptuose namuose Pietø Lietuvoje, netoli Prienø esanèiuose Pociûnuose. Muzikai uþ horizonto pasitinkant saulæ, pro meniø langus stebëdami dangaus mëlyne sklendþianèius paukšÃ¨ius, jie sveikins gaivaus vëjelio gûsiais kutenantá savo 5‐ojo prisikëlimo dievà – Orà.

2004-aisiais Molëtø krašte prigijusi maþa ir spalvinga „Tundros“ idëja vëliau, pasišvæsdama Þemës stichijai, trejiems metams ásitvirtino Àþuolynës þemëje. Keisdama treèiàjà „Tundrà“ lydëjusià Ugnies stichijà, ketvirtàjá prisikëlimà triukšmingai ir šiltai pasitiko gaivališka Vandens dievybë. Pasakiškiems bokštams iš poþeminës karalystës persikeliant á Pietus, gráþtame tikëdami muzika, lengvai lyg pienës pûkas genama laisvës sparnais plasnojanèio vëjo.

Šventinæ penktàjà „Tundrà“ dedikuojame Orui – tebûnie viskas lengva ir skaidru šiais metais!